Mūsų gimnazijoje I-II gimnazijos klasių mokiniai mokosi 5 užsienio kalbų. Tokia kalbų įvairovė galima tik vertinant daugiakalbystę mokyklos kultūroje. Kokie veiksniai padeda motyvuoti užsienio kalbų mokymąsi mokykloje?
I-oje gimnazijos klasėje gimnazija siūlo pradėti mokytis naują užsienio kalbą pagal klasių modelius: vokiečių kalbą – germanistikos klasėje, kurioje sudaromos dvi grupės mokinių – tęsiantys vokiečių kalbos mokymąsi ir tik pradedantys. Ispanų kalbą turi galimybę rinktis verslumo klasės mokiniai, italų kalbą – kūrybinių industrijų klasės mokiniai. Gamtos mokslų klasės gimnazistai, TB MYP programos mokiniai tęsia prancūzų, vokiečių, ispanų, rusų kalbų mokymąsi. Jeigu norisi išbanyti daugiau užsienio kalbų, kviečiame mokinius į neformaliojo švietimo būrelius. Šiais mokslo metais gimnazistams pasiūlėme net 8 neformaliojo švietimo užsienio kalbų būrelius, kuriuose mokytojai padeda stiprinti vokiečių, ispanų, italų, hebrajų, latvių, arabų kalbų žinias. Kai kalbos laikomos vertybe, o ne tik dalyku, mokiniai jaučiasi įkvėpti jas mokytis. Labai svarbu, kad gimnazistui kalbos mokymasis būtų aktualus asmeniškai jam pačiam. Kai mokiniai supranta, kaip kalbos pravers jų ateityje – studijose, kelionėse, karjeroje – jų motyvacija didėja. Todėl mokymosi procese didelį vaidmenį vaidina autentiškos situacijos: projektai, mainų programos, susitikimai su svečiais iš užsienio leidžia mokiniams patirti kalbą realiame kontekste. Žinoma, mokytojo gebėjimas kurti įtraukiančią, palaikančią aplinką yra esminis motyvacinis veiksnys. Interaktyvūs mokymo metodai, skaitmeninės priemonės, projektinis mokymas padeda efektyviai organizuoti veiklas pamokose ir aktyviai įtraukti mokinius į mokymosi procesą. Debatai, vaidmenų žaidimai, gyvenimiškų situacijų simuliacijos skatina aktyvų mokinių dalyvavimą pamokose, o tinklaraščių, vaizdo įrašų, pristatymų kūrimas stiprina įsitraukimą ir kūrybiškumą. Skaitmeninių priemonių gausoje svarbu nepasiklysti ir pasirinkti tiek mokytojui tiek mokiniui patogiausias programėles, o dažnai ir akademiškai patikimas. Skatinant kritinį mąstymą, diskusijas, kultūrinį supratimą, naujausia skaitmeninė priemonė – dirbtinis intelektas gali tapti geru kalbų mokymosi įrankiu, pokalbių įvairiomis užsienio kalbomis partneriu.
Mes nesibaiminame, skaitmeninių priemonių gausa, dirbtinis intelektas mokytojų tikrai nepakeis, nes pamokose skatiname gyvą bendravimą: diskusijas klasėje, grupines veiklas, bendrus projektus. Užsienio kalbų kultūriniai renginiai – kalbų dienos, konkursai miesto mokyklų mokiniams, papildomos veiklos su VDU universiteto studentais, tarptautiniai susitikimai – stiprina socialinį ryšį, padeda išlaikyti kultūrinį kontekstą ir puoselėti daugiakalbystės idėją bent jau I-II gimnazijos klasėse. Deja, III-IV gimnazijos klasėse galimybę tęsti užsienio kalbų mokymąsi gimnazistai dažniausiai praranda.
Apie daugiakalbystės galimybes, prioritetą Lietuvos mokyklose lapkričio 14 dieną diskutavome forume „Daugiau nei viena užsienio kalba: ugdymas, saugumas, kultūra – ATEITIS“, kurį organizavo Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija, Lietuvos ispanų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija, Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija bei Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija, bendradarbiaudamos su Vilniaus miesto savivaldybe, EDU Vilnius ir Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija. Forumo tikslas – skatinti užsienio kalbų mokymą(si), formuoti daugiakalbystės prioritetą švietimo politikoje ir visuomenėje. Tikiuosi, forumo dalyvių pasidalintos patirtys, išsakytos mintys, pastebėjimai padės pasiekti forumo tikslą.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, vokiečių kalbos mokytoja Lina Šapkauskienė
Pasidalink
