Devintokų krikštynos – tai išskirtinė pramoga, kai visi gimnazijos naujokai pajuto, ką reiškia būti šios mokyklos dalimi. Negailėdami savo brangaus laiko , įdėję begalę pastangų ir noro, vienuoliktokai atliko didžiulį darbą – paruošė nuotaikingą tos dienos programą, kai visi devintų klasių mokiniai tapo tikrais jablonskiečiais. Šis smagus, neužmirštamas nuotykis pradžiugino beveik kiekvieną dalyvavusį mokinį. Ryte tik įžengę per gimnazijos duris, mes iškart pajutome ore tvyrančią įtampą ir , be abejo, kartu savotišką džiaugsmą. Tiksliai nežinojome, ką vienuoliktokai bus mums paruošę. Nerimastingas laukimas, jaudinimasis – tai tik dalis viso to, ką tądien išgyvenome. Pamokos slinko lėtai, o mums kuo greičiau norėjosi pajusti, ką reiškia būti tikru gimnazistu Pagaliau atėjo metas, kai trečiokai mus išsivedė į mažąją salę, kur laukė pačių mokinių sugalvotos bei padarytos kliūtys. Sustatyti lyg kareivukai, visi turėjome paklusti ir daryti tai, kas liepta. Kliūtys – tikrai neeilinės, nori verk, nori rėk- vis tiek turėsi įveikti. Po visų netikėtumų mes išėjome iš salės visiškai neatpažįstami – kieno veidą puošė geltoni, mėlyni dažai , o kieno raudoni arba žali… Jausmas, turiu pripažinti, tikrai neeilinis. Pasidžiaugę šiuo linksmu įvykiu, visi suskubome prausti veidų – juk laukė klasių pasirodymai… Vėl užplūdo baimės bei savotiško jaudulio jausmas… Visgi teks pasirodyti prieš didžiulę auditoriją ir suvaidinti taip ilgai ruoštą bei repetuotą vaidinimą. Kadangi buvome vieningi ir labai stengėmės mums pavyko laimėti garbingą antrąją vietą. Labai didžiuojuosi savo klase, nes man ji yra tikras pavyzdys, kad draugų vienybė – tai viena iš svarbiausių vertybių gyvenime. Taigi šaunių vienuoliktokų iniciatyva mes patyrėme nuotykių bei džiaugsmo kupiną dieną, kurią prisiminsime dar labai ilgai.
