Šiais, – kaip ir kiekvienais – metais, vykstant tradiciniam oratorinio meno konkursui Jono Jablonskio gimnazijoje, skambėjo temos „Padorumui nereikia taisyklių“ interpretacijos. Jos džiugino savo originalumu, autentiškumu ir noru išsiaiškinti: „Kas jis – tas tikrasis padorumas?“.
Vieni moksleiviai siejo jį su morale, sąžine, kiti su užuojauta, pagalba ar atsidavimu idėjai, bet visi pabrėžė padorumo svarbą visuomenės gyvenime, jo reikšmę asmenybei. Potemės stebino savo aktualumu: daugelis moksleivių palietė opias Europos ir pasaulio temas, pavyzdžiais demonstruodami savo erudiciją, aukštą išprusimo lygį ir dar kartą įrodydami, jog šiame konkurse dalyvauja pilietiškai nusiteikę jaunuoliai, kuriems svarbi Lietuvos ir pasaulio ateitis.
Šių metų tema išsiskyrė savo daugiasluoksniškumu ir sudėtingumu, todėl buvo akivaizdu, kad ji buvo suprantama ne kiekvienam konkurso dalyviui. Neapsieita ir be humoro, kuris šiame kontekste nuskambėjo keistai: viešasis kalbėjimas – tai ne teatras ir linksminimo funkcija neturėtų užgožti temos. Nereikėtų pamiršti ir anglų kalbos tarties raiškumo, kurio stoka trukdė suprasti mintį kai kurių moksleivių kalbose. Beje, kalba neturėtų būti panaši ir į filosofinę paskaitą.
Mokytojai, padėję pasiruošti šiam konkursui, taip pat nusipelno didžiulės padėkos, kuri geriausiai buvo išreikšta moksleivės nuomone: „Geriausias padorumo pavyzdys man yra mano mokytoja“.
Be šių mažų pastebėjimų, norisi labai pasidžiaugti bendru visų indėliu į oratorinio meno plėtojimą ir palinkėti didžiulės sėkmės visiems dalyviams tolimesniuose mūšiuose ir artimiausiame respublikos konkurse Klaipėdoje!
