Vienas vakaras, daugybė tuo pačiu tikslu susirinkusių žmonių, dvylika skirtingų pranešėjų, besidalinančių savo patirtimi ir patarimais, ir labiausiai laukiamas, žmogus gimęs be rankų ir be kojų, Nikas Vujičičius. Vakaras, privertęs susimąstyti apie tai, ką turi, privertęs garsiai padėkoti ir džiaugtis gyvenimu tokiu, koks jis yra. Pasijuokti iš savo ydų, sunkiems periodams iškišti liežuvį ir su šypsena gyventi toliau. “Jei savęs nepriimsime tokius, kokie esame, kas tada mus priims?” . Kai pamatai žmogų be galūnių, kuris juokiasi iš savęs ir pokštauja, kad nušokt nuo stalo negalėtų, nes, ko gero, susilaužytų “ranką”, argi mūsų problemos vis dar atrodo tokios pačios didelės? Net jei ir “nesulauki stebuklo, pats būk tuo stebuklu kitiems,”-sakė Nikas, nes,- “what goes around -comes around”.
Autorė: Kauno Jono Jablonskio gimnazijos mokinė Simona Jazdauskaitė
