Tradicinė Jono Jablonskio savaitė vyko netradiciškai
Šiemet, kaip ir kasmet, gruodžio mėnesį pagerbėme iškilųjį kalbininką Joną Jablonskį, kuriam gruodžio 30-ąją dieną sukanka 160 metų. Svarbios datos minėjimą pakoregavo nuotolinis mokymasis, tačiau užduotys mokiniams pasirodė ne mažiau įdomios negu sukaktį minint gimnazijoje. Pirmų ir antrų gimnazijos klasių mokiniai ruošė Jono Jablonskio vizitines korteles. Vienoje kortelėje turėjo būti sutalpinta kuo daugiau originalios ir svarbios medžiagos apie kalbininką. Buvo vertinamas ir kortelės dizainas, išskirtinumas. Džiaugiamės, kad mokiniai paruošė daug įspūdingų, vertų dėmesio darbų.
III-IV gimnazijos klasių mokiniai taip pat dalyvavo savaitės renginiuose. Gruodžio 10 dieną jie svarstė, kaip išsaugoti gimtąją kalbą daugiakalbėje Europoje. Diskusijoje buvo išsakyta daug įdomių minčių šia aktualia tema.
Gruodžio 11 dieną Žurnalistų klubo nariai tęsė Jono Jablonskio savaitės renginius. Buvo surengtas vaizdo pokalbis su ankstesnių metų Jono Jablonskio vardo laureatais Nerijumi Babrausku, Pauliumi Bašinsku, Auste Gintilaite, mokytoja Dalia Sudariene. Pokalbis buvo jaukus ir prasmingas.
Gruodžio 21 dieną —baigiamasis renginys ,,Ant paukščio sparnų atkeliauja Kalėdos“, kuriame bus paskelbti šių metų Jono Jablonskio vardo laureatai. Tikimės, kad nepaisant kitokio formato renginys bus įspūdingas.
Atėnė Aliukonytė III vk gimnazijos klasė. Eilėraštį skiriu kalbininko Jono Jablonskio atminimui.
,,Kalba yra didis, tautos statytas paminklas.” – Jonas Jablonskis
Taip lauktas garsas iš kūdikio burnos,
Kurio dovanoję gyvybę šitaip laukia,
Reiškia, kad jis yra dalis tautos,
Kurios vienybės prisipildo kraujas.
Pirmasis garsas gali reikšti,
Kad kūdikį sūpuos giria,
Maitins rūgšti šermukšnio kekė,
O girdys Baltijos banga.
Sūrios putos baltumo drobėj
Priguls tarsi dangaus skliaute.
Dėlios prie vieno kitą žodį,
Kol pasakys čia Lietuva.
Žodis dovanoja nuopelnus tautos,
Istorinį paminklą, rūtomis apipintas dainas.
Bet neatleidžia nuo ilgametės pareigos,
Augint lietuviškojo ąžuolo šakas.
Jei Vytautas pažvelgtų į šalį dabartinę,
Išgirstume: lietuvi, kur žemes tu prateriojai?
Bet jei pažvelgtų į žmogaus krūtinę,
Didinga žemė slystų iš po kojų.
Tad būdamas pasaulio piliečiu,
Tu Lietuvą labiau brangink.
Žemės, protėvių šaknų,
Tu niekad niekad nepamiršk!
O jei prabudus svetimojoj žemėj,
Tėvynės pėdsakai nepasirodys.
Žinau, kad dar tave išgelbės
Gimtąja kalba ištartas žodis.